Pramoginis azoto suboksido vartojimas Europoje: padėtis, rizika, atsakomosios priemonės

Įžanga

Kai kuriose Europos šalyse pastaruoju metu padidėjo pramoginis azoto suboksido vartojimas. Šiame puslapyje pateikiamas dabartinės padėties, pavojų sveikatai ir atsakomųjų priemonių, susijusių su pramoginiu azoto suboksido vartojimu Europoje, apibendrinimas. Jis įtrauktas į ataskaitą „Pramoginis azoto suboksido vartojimas – vis didesnį susirūpinimą Europai kelianti problema“, kurioje taip pat pateikiama naujausia šių dujų chemijos, farmakologijos ir toksikologijos informacijos apžvalga ir keletas išsamių konkrečių šalių atvejų tyrimų. Dokumentas skirtas mokslininkams, politikos formuotojams ir specialistams.

nitrous oxide cylinder discarded in the street

Pagrindinės išvados

Azoto suboksidas yra dujos, kvėpuojamos pramogai dėl greito, bet trumpalaikio euforijos, atsipalaidavimo, nusiraminimo ir atsiribojimo jausmo.

Nors jis vartojamas jau beveik 250 metų, kai kuriose Europos šalyse nuo 2010 m. jo vartojimas išaugo. Tai tapo ypač aktualu nuo maždaug 2017–2018 m., kai atsirado galimybė jo įsigyti daugiau parduotuvių ir didesniais kiekiais.

Azoto suboksido populiarumą galima paaiškinti tuo, kad jis lengvai prieinamas, pigus, turi trumpalaikį poveikį ir apskritai vartotojai mano, kad tai yra palyginti saugus ir socialiai priimtinas narkotikas.

Skaitykite visus pagrindinius nustatytus faktus  

Bendroji informacija

Beveik 250 metų azoto suboksidas, paprastai vadinamas juoko dujomis, kvėpuojamas dėl greito, bet trumpalaikio euforijos, atsipalaidavimo, nusiraminimo ir atsiribojimo jausmo.

Nepaisant tokios ilgos vartojimo istorijos, šių dujų populiarumas labai kito. Ko gero, galima išskirti tris domėjimosi jomis, kaip pramoginiu narkotiku, laikotarpius.

Pirmasis laikotarpis – netrukus po atradimo 1772 m., kai Didžiosios Britanijos aukštuomenė vartojo jį „juoko dujų vakarėliuose“, taip pat kaip pramogą mugėse ir muzikos salėse.

Antrasis – XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje. Svarbi varomoji jėga buvo didėjantis dujų naudojimas odontologijoje, siekiant numalšinti skausmą ir nerimą, o paskui jis išsisklaidė į besiformuojančias narkotikų kultūras. Galbūt geriausiai tai užfiksuota Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šias dujas vartojo nedaug žmonių, nes jų gauti kitokiais kiekiais nei dideliais balionais buvo palyginti sunku. Dujos dažniausiai buvo vartojamos užsidėjus veido kaukę arba ant galvos užsimovus plastikinį maišelį – nepatogiu ir pavojingu būdu, o tai taip pat galėjo būti svarbus veiksnys, ribojęs jų pradinį plitimą. Dėl tokių pavojų netrukus imta naudoti iš dujų balionų pripildomus oro balionus, todėl dujas vartoti pasidarė lengviau ir jos tapo patrauklesnės.

Iki XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžios jos buvo vartojamos aukštųjų mokyklų studentų ir muzikos festivaliuose po 0,25 cento už oro balioną. Studentai dujas išgaudavo iš dujų balionų arba plakamosios grietinėlės skardinių – ir, turbūt svarbiausia – mažų dujų kasečių, kurios buvo skirtos plaktai grietinėlei gaminti, bet buvo gaunamos iš reikmenų parduotuvių. 1976–1978 m. atliktas vieno JAV universiteto medicinos ir odontologijos studentų tyrimas, kuriame dalyvavo apie 500 studentų, parodė, kad 16 proc. (84) studentų azoto suboksidą vartojo pramogai. Maždaug 30 proc. iš jų naudojo dujų balionus, o beveik 50 proc. – plaktos grietinėlės skardines arba kasetes.

Nuo tada azoto suboksido vartojimas klestėjo šešėlyje kaip pigaus legalaus narkotiko. Retkarčiais buvo pranešama apie sužalojimus ar mirtis, kurių priežastis dažniausiai buvo uždusimas dėl veido kaukės ar plastikinio maišelio naudojimo, o tai ėmė kelti susirūpinimą ir skatino diskusijas dėl reguliavimo priemonių taikymo.

Trečiojo laikotarpio pradžia laikomi maždaug 2010 m., nors tikėtina, kad jis prasidėjo XX a. 10-ajame dešimtmetyje, kai susidomėjimas (vėl) įsiliepsnojo iš pradžių vakarėliuose ir reivuose, o vėliau – muzikos festivaliuose ir klubuose.

Dabartinis laikotarpis nuo pirmųjų dviejų skiriasi tuo, kad dabar azoto suboksidas yra plačiai prieinamas. Jis pigus, jo lengviau nusipirkti ir lengviau vartoti. Pagrindinis didėjančio populiarumo veiksnys buvo plačiai prieinamos mažos, nebrangios azoto suboksido kasetės, naudojamos plaktai grietinėlei gaminti. Jos naudojamos vakarėlių oro balionams, iš kurių paskui kvėpuojamos dujos, pripildyti. Taip pat manoma, kad azoto suboksidas yra saugus. Kasečių lengva įsigyti iš teisėtų šaltinių, įskaitant būtinųjų prekių parduotuves, prekybos centrus ir interneto tiekėjus. Be to, vystėsi pelninga ir besiplečianti tiekimo grandinė: specializuotos interneto parduotuvės tiesiogiai reklamavo dujų vartojimą pramogai arba siūlydavo jas prisidengdamos jų naudojimu grietinėlei gaminti. Padidėjęs vartojimas taip pat siejamas su tuo, kad šių dujų buvo galima įsigyti kasetėmis dideliais kiekiais. Kai kuriose srityse svarbų vaidmenį reklamuojant ir parduodant šį narkotiką atlieka socialiniai tinklai. Šiam laikotarpiui būdinga ir tai, kad narkotikus vartoja daugiau jaunimo, įskaitant narkotikų vartojimo srityje nepatyrusius paauglius.

Dauguma žmonių kartkartėmis (keletą kartų per metus) pavartoja nedidelius azoto suboksido kiekius (galbūt nuo vieno iki trijų oro balionų). Nors nustatyti „saugaus“ vartojimo lygio neįmanoma ir tokio pobūdžio vartojimas nebus nerizikingas, atrodo, kad jo keliama rizika sveikatai yra nedidelė, palyginti su intensyvesnio vartojimo metodais. Be to, mažiau, bet reikšmingai padaugėjo žmonių, kurie dažniau ir ilgesnį laiką vartoja didesnį dujų kiekį. Dėl to kai kurie vartojimo atvejai tampa probleminiai. Kaip tolesnio vartojimo per tą patį seansą priežastis dažnai nurodomas trumpalaikis dujų poveikis. Neaišku, kokia dozė sukelia lėtinį toksiškumą, nors kuo didesnis vartojamas kiekis, tuo didesnė rizika. Dauguma apsinuodijimo atvejų yra susiję su reguliariu arba intensyviu bent kelių mėnesių vartojimu (žr. toliau pateiktą langelį).

Toks padidėjęs vartojimas nuo maždaug 2017–2018 m. kelia itin didelį susirūpinimą. Tai iš dalies lemia didesnis matomumas ir informuotumas. Tiekėjai taip pat pradėjo pardavinėti didesnius dujų balionus, sąmoningai orientuodamiesi į pramogų rinką – dėl to dujos tapo gerokai pigesnės ir skatinamas platesnis, taip pat reguliaresnis ir intensyvesnis jų vartojimas.

Tai atspindi nedidelis, bet reikšmingas pranešimų apie apsinuodijimo atvejus apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurams padidėjimas. Danijoje tokių atvejų padaugėjo nuo 16 2015 m. iki 62 2019 m., 90 – 2020 m. ir 73 – 2021 m. 2020 m. Prancūzijoje pranešta apie 134 atvejus, palyginti su 46 atvejais 2019 m. ir 10 atvejų 2017 m. Nyderlanduose 2015 m. tokių atvejų buvo 13, 2019 m. – 128, 2020 m. – 144, o 2021 m. – 98.

Apskritai, vėl pradėjus domėtis azoto suboksidu Europoje ir kitur, padaugėjo medicininėje literatūroje nurodytų atvejų (1 pav.).

1 pav. Pranešimų, susijusių su didele žala dėl azoto suboksido vartojimo, skaičius duomenų bazėje „PubMed“ 1978–2022 m. (rugpjūčio mėn.). Įtakos šiam padidėjimui galėjo turėti didesnis informuotumas apie lėtinę azoto suboksido žalą

Šio paveikslo šaltinio duomenis galima rasti puslapio apačioje esančioje lentelėje.

Abiem atvejais didelė šio poveikio dalis yra neurotoksiškumas, dažnai susijęs su reguliariu arba intensyvesniu vartojimu. Dideli dujų balionai taip pat gali sukelti stiprius nušalimus (nudegimus dėl šalčio poveikio) ir plaučių pažeidimus dėl didelio slėgio. Gerokai padaugėjo ir eismo įvykių dėl vairavimo apsvaigus arba mėginant pripildyti oro balionus, bent jau Nyderlanduose. Taip pat atkreiptas dėmesys į dar vieną problemą – šiukšlinimą dėl panaudotų kasečių ir oro balionų.

Nepaisant to, mes nepakankamai suprantame vartojimo, rizikos ir veiksmingų atsakomųjų priemonių aspektus, iš dalies dėl to, kad toks pramoginio vartojimo lygis yra palyginti naujas.

Galiausiai azoto suboksidas yra stiprios šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir svarbi ozono sluoksnio ardymo priežastis. Pramoginio vartojimo indėlis, palyginti su kitais šaltiniais, yra nedidelis, bet jį reikia tirti.

Padėtis ir rizika

Vartojimas ir ūmus poveikis

Dauguma žmonių azoto suboksidą išgauna iš mažų dujų kasečių, vadinamų plakamosios grietinėlės užtaisais. Šios kasetės dar vadinamos balionais, bumbulais ir „vaipitais“ (pagal vieno pagrindinių originalaus XX a. ketvirtojo dešimtmečio prekės ženklo pavadinimą) (2 pav.). Tai nedidelės slėginės metalo kasetės, kuriose yra 8 gramai skysto azoto suboksido ir kurios, kai atidaromos, išskiria maždaug 4 litrus dujų. Jos skirtos naudoti plakamosios grietinėlės sifonuose namuose ir maisto pramonėje gaminant plaktą grietinėlę, desertus, putas, taip pat aromatui suteikti ruošiant gėrimus.

Pramoginio vartojimo reikmėms kasetės atidaromos naudojant tuščią plakamosios grietinėlės sifoną. Yra kasetės laikiklis. Jį sukant į sifoną, išlenda aštrus smaigas, praduria folijos dangtelį siaurajame kasetės gale ir pro jį į sifoną išleidžiamos dujos (girdėti šnypštimas). Ant sifono antgalio užmaunamas oro balionas. Paspaudus sifono svirtį, dujos išleidžiamos į oro balioną. Tuomet dujos iš baliono įkvepiamos ir arba iškvepiamos tiesiai į orą arba, siekiant papildomo poveikio, vėl išpučiamos į oro balioną.

2 pav. „Išlaužiklis“, naudojamas azoto suboksido kasetėms atidaryti be plakamosios grietinėlės sifono ir oro baliono.

 

Ein Schlagsahne-Ladegerät, ein „Cracker“, der zum Öffnen von Distickstoffmonoxid-Kartuschen ohne Notwendigkeit eines Sahnespenders verwendet wird, und ein Ballon

 

Ein Schlagsahne-Ladegerät, ein „Cracker“, der zum Öffnen von Distickstoffmonoxid-Kartuschen ohne Notwendigkeit eines Sahnespenders verwendet wird, und ein Ballon

Šaltinis: drugsinfo.nl – Trimbos-Instituut.

Pigesnis, portatyvesnis ir slaptesnis būdas vartoti dujas be plakamosios grietinėlės sifono – „išlaužiklio“ naudojimas. Tai kišeninis metalinis cilindrinis įtaisas, kurį sudaro kasetės laikiklis ir dangtis. Įdėjus kasetę į laikiklį ir pagal laikrodžio rodyklę sukant ant dangčio, į folijos dangtelį išstumiamas smaigas ir jį praduria, arba išlaužia, ir atveria. Ant dangčio užmaunamas oro balionas ir, sukant dangtį prieš laikrodžio rodyklę, dujos išleidžiamos į oro balioną (2 pav.). Kai azoto suboksidas leidžiamas į oro balioną, išlaužiklis tampa labai šaltas ir gali šalčiu nudeginti rankas. Nuo to gali apsaugoti guminė izoliacinė mova, užmaunama ant išlaužiklio, arba pirštinės.

Dauguma vartotojų vienam oro balionui naudoja vieną 8 gramų kasetę ir galbūt 1–3 kasetes per seansą. Kai kurie vartotojai, kurie vartoja reguliariai arba intensyviau, į oro balioną gali išleisti dujas iš dviejų kasečių arba per seansą vartoti daug didesnius dujų kiekius – iš kasečių arba dujų balionų. Nyderlanduose parduodami itin dideli oro balionai (30 cm), todėl gali būti suvartojamas didesnis dujų kiekis, palyginti su įprasto dydžio oro balionais (22 cm).

Retais atvejais vartotojai prijungia azoto suboksido balioną prie vamzdelio ir kvėpuoja per jį arba naudoja veido kaukę ar ant galvos užmaunamą plastikinį maišelį, kad dujų užtektų ilgiau. Kai kuriais atvejais su maišeliais taip pat naudojamos 8 gramų kasetės. Dėl to kyla itin didelė gyvybei pavojingos hipoksijos ir mirties nuo uždusimo rizika. Lygiai taip pat mirtinas gali būti dujų išsiskyrimas į uždarą erdvę, kurioje nėra tinkamos ventiliacijos, pvz., į automobilį. Nors tai – itin reti dujų vartojimo būdai, jie yra dažna mirčių nuo atsitiktinio uždusimo, apie kurias pranešama medicinos literatūroje, aplinkybė.

Kai kurie žmonės dujas kvėpuoja tiesiogiai iš plakamosios grietinėlės sifonų, išlaužiklių, kasečių ar dujų balionų. Dėl to kyla itin didelė sunkių nudegimų šalčiu ir plaučių pažeidimų rizika. Iš šių talpyklų išleidžiamos dujos yra labai šaltos (nuo −40 iki –55 °C). Per kelias sekundes jos gali nudeginti nosį, lūpas, burną, gerklę, balso stygas ir plaučius. Kai kuriais atvejais dėl paburkimo gali būti blokuojami kvėpavimo takai, o tai gali kelti grėsmę gyvybei, tad, siekiant išvengti uždusimo, prireiks skubios medicinos pagalbos. Be to, dujos veikiamos didelio slėgio ir, tiesiogiai įkvėpus, gali suirti plaučių audinys. Slėgis dujų balionuose yra daug didesnis nei kasetėse, todėl jie kelia didesnę susižalojimo dėl slėgio riziką. Azoto suboksido išleidimas į oro balioną pirmiausia padeda sušildyti dujas ir normalizuoti slėgį prieš įkvepiant. Net ir tokiomis sąlygomis pranešama apie retus atvejus, kai, įkvėpus iš oro baliono, nudegė gerklė.

Danijos apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro teigimu, dėl to, kad neseniai buvo pereita nuo kasečių prie didesnių dujų balionų, padaugėjo nušalimo ir plaučių pažeidimų atvejų.

Dujų poveikis yra labai greitas, bet trumpalaikis. Jis prasideda beveik iškart, trunka apie 10–30 sekundžių nuo įkvėpimo, o baigiasi per 1–5 minutes.

Subjektyvus poveikis apima euforiją, atsipalaidavimą, nusiraminimą ir suvokimo, pvz., pojūčių, laiko ir erdvės, iškraipymą. Euforija gali būti lydima kikenimo ar juoko. Šie iškraipymai gali paveikti klausą ir regą. Poveikis apibūdinamas kaip „svajinga“ būsena, į „panaši į psichodelinę“, arba kaip bendras atsiribojimo jausmas („disociacija“). Kartais pranešama apie haliucinacijas, ypač kai dujų poveikis yra ilgesnis.

Vartojant nedidelius kiekius, dažnai pasireiškia toks nepageidaujamas poveikis kaip galvos svaigimas, apkvaitimas, orientacijos praradimas, galvos skausmas ir bendras dilgčiojimo pojūtis. Taip pat gali pasireikšti pykinimas ir alpimas, laikinas koordinacijos ir pusiausvyros praradimas. Kai kuriais atvejais vartotojas gali vemti, o tai kelia užspringimo riziką (įkvėpus vėmalų į plaučius), jei sumažėja sąmoningumas. Kai kurie iš šių reiškinių yra susiję su hipoksija, kurią sukelia laikinas deguonies trūkumas, dėl kurio taip pat gali pasireikšti traukuliai.

Paprastai nepageidaujamas poveikis yra nedidelis ir išnyksta per trumpą laiką po to, kai vartotojas nustoja kvėpuoti dujomis. Vis dėlto kai kurie padariniai, kaip antai apkvaitimas, galvos svaigimas ir bendrieji sveikatos sutrikimai, gali tęstis 30 minučių arba ilgiau. Vienu kartu vartojant didesnį dujų kiekį, atsiranda daugiau tokio neigiamo poveikio.

Ūmus apsinuodijimas, dėl kurio reikalingas medicininis gydymas, yra palyginti retas reiškinys. Paprastai jo pasekmės apima trumpalaikį orientacijos sutrikimą ir sužalojimus, atsiradusius pargriuvus dėl nualpimo arba dėl koordinacijos ir pusiausvyros praradimo apsvaigus. Kartais gydymo taip pat gali prireikti dėl haliucinacijų.

Dėl orientacijos sutrikimo ir bendrųjų sveikatos sutrikimų azoto suboksidą vartojantys žmonės neturėtų vairuoti, važiuoti dviračiu ar motoroleriu arba valdyti mechanizmų. Kai kurie žmonės nemano, kad azoto suboksidas vairuojant yra pavojingas. Nyderlanduose su azoto suboksidu susijusių incidentų vairuojant skaičius 2019–2021 m. padidėjo 80 proc. (2 652–4 860 incidentų). Kai kurie incidentai susiję su vairavimu apsvaigus; kai kurie – su oro baliono pildymu vairuojant. Vis dėlto tokiais atvejais įrodyti dujų vartojimą yra sunku.

Su azoto suboksidu susijusių mirčių pasitaiko retai. Dauguma atvejų mirties priežastis yra atsitiktinis uždusimas, kai dujos kvėpuojamos dėvint kaukę arba ant galvos užsimovus plastikinį maišelį, be pakankamo deguonies kiekio. Mirtis taip pat gali ištikti dėl dujų vartojimo uždaroje erdvėje, pvz., automobilyje.

Dažnesnis ir intensyvesnis azoto suboksido vartojimas didina rimtos žalos, pvz., neurotoksiškumo, riziką. Didesni dujų balionai taip pat kelia didesnį sunkių sužalojimų dėl nušalimo pavojų, paprastai kai dujų balionas suspaudžiamas tarp šlaunų norint pripildyti oro balioną. Kai dujos iš rezervuaro išleidžiamos norint pripildyti oro balioną, dujų baliono sienelės gali atvėsti iki užšalimo temperatūros, ypač jei dujos vartojamos greitai. Dėl šios priežasties nušąla oda ir poodiniai audiniai, kurie liečiasi su rezervuaru. Vartotojai gali nežinoti apie sužalojimą dėl analgetinio azoto suboksido poveikio ir galbūt dėl paties šalčio. Taip pat vargiai tikėtina, kad jie žinos, koks yra nudegimo sunkumas, nes iš pradžių žaizdos gali būti pirmos rūšies nudegimai, t. y. lengvas paraudimas, ar antros rūšies nudegimai, dėl kurių atsiranda pūslių. Per ateinančias kelias dienas šie nudegimai gali progresuoti į sunkius trečio laipsnio nudegimus.

Labai svarbu kuo anksčiau atlikti vertinimą ir pradėti gydymą, todėl gali reikėti kreiptis į specializuotus nudegimų centrus. Kai kuriais atvejais taikant gydymą gali būti atliekamos kelios operacijos ir persodinama oda. Per penkių mėnesių laikotarpį nuo 2019 m. sausio iki birželio mėn. Nyderlanduose pranešta apie 19 pacientų, kuriems reikėjo specialistų priežiūros dėl dujų balionų sukeltų nudegimų. Gydytojai atkreipė dėmesį į tokias problemas, kaip pavėluotas pasireiškimas ir pernelyg vėlyvas nukreipimas, kurios iš dalies gali kilti dėl nežinojimo apie šios naujos rūšies sužalojimą ir paciento drovėjimąsi apie tai kalbėti.

Dujos taip pat gali būti vartojamos kartu su kitomis medžiagomis, pvz., alkoholiu, kanapėmis ir MDMA, siekiant sustiprinti jų poveikį arba sukelti kitokį poveikį. Dėl kitų narkotikų vartojimo gali būti sunkiau priimti sprendimus, susijusius su suvartojamo azoto suboksido kiekiu arba tuo, „kaip jį vartoti nesukeliant žalos“.

Kai azoto suboksidas vartojamas kartu su narkotikais, pasižyminčiais centriniu slopinamuoju poveikiu, kyla papildomo slopinamojo poveikio rizika. Tai – alkoholis, benzodiazepinai ir opioidai. Nežinoma, kokiu mastu azoto suboksidas vartojamas kartu su kitais raminamaisiais.

Dujos sukelia karštesnį, greitesnį ir intensyvesnį degimą. Vartodami dujas, žmonės turėtų nerūkyti ir vengti kitų degimo šaltinių.

Lėtinis poveikis

Azoto suboksidas sukelia nuo dozės priklausomą lėtinį toksiškumą, o nuolatinis ir intensyvus jo vartojimas kelia didžiausią riziką. Apskritai nevisiškai aišku, kaip dujos sukelia šį poveikį. Svarbų vaidmenį atlieka negrįžtama vitamino B12 inaktyvavimas žmogaus organizme. Taip pat teigiama, kad gali būti daromas poveikis N-metil-D-aspartato (NMDA) glutamato receptoriui. Kiti svarbūs veiksniai, be kita ko, gali būti hipoksija ir acidozė (kraujyje ir kitose kūno dalyse susikaupiančios rūgšties perteklius), atsirandančios vartojant dujas be deguonies.

Vitaminas B12 yra būtinasis vitaminas, o tai reiškia, kad organizmas negali jo pagaminti pats ir jis turi būti gaunamas su maistu. Jo šaltiniai – mėsa, žuvis, pieno produktai arba vitaminų papildai. Be kitų funkcijų, vitaminas B12 reikalingas sveikam nervų funkcionavimui ir DNR susidarymui. Kai kuriems vegetarams, ypač veganams, gali pasireikšti subklinikinė vitamino B12 stoka, dėl kurios gali kilti didesnė lėtinio toksiškumo rizika.

Reikšmingiausias lėtinis azoto suboksido poveikis yra neurotoksiškumas, kaip aptariama toliau. Be to, pranešama apie psichikos simptomus, kaip antai pasikeitusią psichinę būklę, haliucinacijas, psichozės epizodus ir nuotaikos sutrikimus, paprastai pacientams, patiriantiems neurotoksinį poveikį. Dujos taip pat gali sukelti kraujo sutrikimus, pvz., anemiją. Galiausiai neseniai pranešta apie intensyviai vartojantiems vartotojams pasireiškusius retus trombozės (kai susiformuoja kraujo krešulys) ir embolijos (kai krešulys blokuoja normalią kraujo tėkmę) atvejus, taip pat apie širdies smūgį. Šie ir kiti retesni nepageidaujami reiškiniai aptariami išsamioje ataskaitoje.

Be paties azoto suboksido sukeliamų padarinių, įvairaus pobūdžio žalą taip pat gali sukelti dažna, pasikartojanti hipoksija. Tai gali būti smegenų pažeidimas, dėl kurio gali sutrikti asmens kognityvinė funkcija ir kuris turės įtakos jo kasdieniam gyvenimui, pvz., bus sunku susikaupti, prisiminti, mokytis naujų dalykų ar priimti sprendimus.

Neurotoksiškumas

Azoto suboksidas pažeidžia periferinę ir centrinę nervų sistemą. Kaip jis sukelia šį neurotoksiškumą, nevisiškai ištirta, bet tai susiję su vitamino B12 inaktyvavimu ir priklauso nuo dozės. Atvejai pirmą kartą aprašyti XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Tarp odontologų šios dujos dažnai buvo vartojamos pramogai arba su jų poveikiu buvo susiduriama dirbant.

Neurotoksiškumo požymiai ir simptomai gali būti labai įvairūs, kartais neaiškūs ir švelnūs. Pacientai gali sakyti, kad jų kojos yra keistos arba nerangios (nekoordinuojamos). Iš pradžių simptomai paprastai pasireiškia parestezija, t. y. kaip neįprasti pojūčiai, paprastai dilgčiojimas arba dūrimas (smeigtukai ir adatėlės) plaštakose, rankose, kojose arba pėdose, kurie taip pat gali pasireikšti kitose kūno dalyse. Taip gali nutikti dėl periferinių jutimo nervų (nervų, kurie perduoda pojūčius, pvz., skausmą ir lietimą, į galvos smegenis) pažeidimo ir gali progresuoti į tirpimą. Taip pat gali būti pažeisti nervai, atsakingi už raumenų kontrolę – dėl to raumenys silpsta, prarandama pusiausvyra ir pasidaro sunku vaikščioti. Gali sumažėti arba visai išnykti refleksinės reakcijos. Gali būti pažeista ir periferinė nervų sistema, ir centrinė nervų sistema, ypač stuburo smegenys. Kai kuriais atvejais to pasekmės apima šlapimo nelaikymą arba šlapimo susilaikymą, vidurių užkietėjimą ir lytinę disfunkciją. Pažeidimas gali progresuoti į asmens negebėjimą vaikščioti. Retais atvejais žala yra pakankamai didelė, kad sukeltų paraplegiją (apatinės kūno dalies ir kojų paralyžių).

Dauguma atvejų, apie kuriuos nuo 2017 m. pranešta apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurams, yra susiję su įvairaus sunkumo neurotoksiškumu. Pavyzdžiui, 2020 m. Prancūzijoje 58 proc. (n = 73) iš 126 atvejų pasekmės buvo jutimo arba motorikos problemos, ypač parestezija, taip pat pusiausvyros ir vaikščiojimo sutrikimai. Jos daugiausia pasireiškė intensyviai vartojantiems vartotojams, kurie dujas vartojo nuo kelių savaičių iki kelerių metų. Jie vartojo nuo 50 kasečių per vakarą iki daugiau kaip 600 kasečių per dieną. Kai kurie nurodė per dieną suvartojantys daugiau kaip vieną 0,56 kg dujų balioną. Penki buvo hospitalizuoti dėl neurologinių problemų. Nyderlanduose 64 jauni suaugusieji buvo gydomi nuo dalinių stuburo smegenų pažeidimų, kuriuos sukėlė azoto suboksido vartojimas 2018–2019 m.

Paprastai žala bent iš dalies išnyksta, ypač jei ji nustatoma ir gydoma anksti. Kai kuriems asmenims gali išlikti juslinių ar funkcinių pažeidimų. Pranešta apie retus nuolatinio paralyžiaus atvejus. Kartais pacientai gydymą nutraukia, todėl ilgalaikis gydymo rezultatas nežinomas.

Oficialių gydymo gairių nėra. Taikant gydymą, sustabdomas azoto suboksido vartojimas, skiriami vitamino B12 ir metionino papildai, taip pat taikoma pagalbinė terapija, įskaitant fizioterapiją. Vis dėlto reikia atlikti tyrimus, kad būtų galima nustatyti, koks gydymas yra veiksmingiausias. Jei azoto suboksido vartojimas nenutraukiamas, papildomas vitamino B12 vartojimas negali užkirsti kelio tolesnei žalai ar pagerinti rezultatus.

Paplitimas

Informacijos apie azoto suboksido vartojimo paplitimą Europoje nėra daug. Atliekant daugumą plačiosios visuomenės apklausų, klausiama apie lakiųjų medžiagų vartojimą, o ne apie konkrečiai azoto suboksido vartojimą. Tačiau neseniai atliktose reprezentatyviose apklausose šis klausimas buvo nagrinėjamas atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose šalyse, įskaitant Prancūziją, Daniją ir Nyderlandus, šio narkotiko vartojimo paplitimas padidėjo. Taip pat galima rasti informacijos iš Jungtinės Karalystės Anglijos ir Velso. Pavyzdžiui, tikslinės klubų lankytojų apklausos paprastai leidžia nustatyti dažnesnį reguliarų jų vartojimą nei bendrojoje populiacijoje.

Nyderlanduose 2020 m. atlikus bendrosios populiacijos 18 metų ir vyresnių suaugusiųjų tyrimą nustatyta, kad per pastaruosius 12 mėnesių azoto suboksidą daugiausia vartojo 18–19 metų (14,5 proc.) ir 20–24 metų (12,1 proc.) jaunuoliai. Tai šešis kartus daugiau nei visoje suaugusiųjų populiacijoje (2,1 proc.). Per pastaruosius 12 mėnesių dujas vartojo 6,7 proc. 12–16 metų amžiaus jaunuolių ir 11,7 proc. 15 ir 16 metų jaunuolių. 2019 m. atlikus apklausą Danijoje nustatyta, kad tarp 15–25 metų amžiaus jaunimo nors kartą gyvenime vartojo 13,5 proc., o per pastaruosius 12 mėnesių – 6,5 proc. 2021 m. Prancūzijoje atlikta 14–15 metų amžiaus moksleivių apklausa parodė, kad nors kartą gyvenime dujas vartojo 5,5 proc. mokinių.

Vartojimo lygis įvairiose šalyse dažnai yra skirtingas. Pavyzdžiui, Danijoje nors kartą gyvenime vartojusiųjų šio narkotiko Kopenhagos regione buvo keturis kartus daugiau nei Šiaurės Jutlandijoje.

Atrodo, kad Anglijoje ir Velse jaunimas vartoja ilgiau, palyginti su kitomis Europos šalimis, kaip nurodyta 2013 m. informacijoje apie šio narkotiko vartojimo paplitimą. Tais metais 7,6 proc. 16–24 metų amžiaus asmenų azoto suboksido vartojo per pastaruosius 12 mėnesių, o 2019–2020 m. vartoję per pastaruosius 12 mėnesių nurodė 8,7 proc. (tai atitinka šiek tiek daugiau kaip pusę milijono žmonių). Dėl to azoto suboksidas yra antras pagal paplitimą po kanapių narkotikas, o šioje amžiaus grupėje jo vartojimas yra 3,5 karto didesnis nei visų suaugusiųjų (2,4 proc.) grupėje. Per pastaruosius ketverius metus vartojimo lygis išliko toks pat.

Paprastai apklausomis nustatoma, kad dujas vartoja daugiau vyrų nei moterų; remiantis kai kuriais skaičiavimais, šis rodiklis yra maždaug 30–50 proc. didesnis.

Azoto suboksidas paprastai vartojamas kartu su draugais, bet taip pat gali būti vartojamas pavieniui, ypač jei vartojimas yra intensyvesnis. Jis vartojamas įvairioje aplinkoje, taip pat lauke viešosiose erdvėse (pvz., parkuose), stovinčiuose automobiliuose (vadinamieji automobilių vakarėliai), namuose, privačiuose vakarėliuose, naktiniuose klubuose, taip pat muzikos koncertuose ir festivaliuose.

Kai kuriose vietovėse azoto suboksido vartojimas lauke kelia susirūpinimą dėl taršos panaudotomis kasetėmis ir oro balionais. Taip pat atkreipiamas dėmesys į triukšmo sukeliamus nepatogumus. Triukšmą kelia švilpimo garsas išleidžiant dujas iš dujų baliono ir palyginti dideli žmonių susibūrimai. Šios problemos gali turėti socialinį poveikį, poveikį aplinkai ir finansinį poveikį (pvz., su valymu susijusios išlaidos), o kai kuriuos žmones gali bauginti triukšmingi susibūrimai.

Prieinamumas ir tiekimas

Nėra visiškai aiškus azoto suboksido, kuris vartojamas pramogai Europoje, prieinamumas ir pasiūla, taip pat rinkos dydis ir mastas.

Didelė dalis dujų gaunama iš smulkių 8 gramų kasečių, skirtų plaktai grietinėlei gaminti. Jų galima įsigyti pagrindinių gatvių parduotuvėse, pavyzdžiui, prekybos centruose, būtinųjų prekių parduotuvėse (naktinėse parduotuvėse) ir kioskuose, taip pat internetu. Nuo 2017 m. padidėjęs azoto suboksido prieinamumas Prancūzijoje sutapo su kasečių pardavinėjimu būtinųjų prekių parduotuvėse, baruose ir naktiniuose klubuose. Danijoje iki naujausių teisės aktų priėmimo kasetės buvo parduodamos 10–100 vienetų dėžėmis kioskuose. Mažai tikėtina, kad jos buvo skirtos tik plaktai grietinėlei gaminti.

Didesnių dujų balionų, kurie taip pat skirti maistui ruošti, galima įsigyti iš teisėtų tiekėjų, nors kai kurios bendrovės gali apriboti pardavimą registruotoms įmonėms. Medicininis azoto suboksidas yra receptinis vaistas, paprastai skiriamas tik sveikatos priežiūros specialistų.

Kai kurios įmonės tiekia azoto suboksidą specialiai pramogų rinkai. Kai kurios jų apsimeta tiekiančios kulinarijos reikmėms, paprastai – plaktai grietinėlei gaminti. Azoto suboksido šaltinis yra neaiškus, tačiau kai kuriais atvejais atrodo, kad jis skirtas maistui ruošti.

Nyderlanduose tiekėjai atvirai reklamuoja dujas, skirtas pramogai, ir apibūdina jas tokiais terminais kaip „juoko dujos“ arba „vakarėlių dujos“. Be kita ko, tai daroma platinant reklamą per pašto dėžutes ir dalijant skrajutes, taip pat reklamuojama internete. Jie parduoda 8 gramų kasetes, didesnius dujų balionus ir susijusią įrangą, įskaitant išlaužiklius, oro balionus ir jiems skirtas vaisių skonines medžiagas, taip pat didesnių dujų balionų slėgio reguliatorius. Kai kurie parduoda „pradedančiųjų pakuotes“, kurias sudaro 10 kasečių su oro balionais ir išlaužiklis. Užsakymus galima pateikti internetu arba telefonu; mokėjimas atliekamas kortele arba grynaisiais pinigais. Gali būti pristatoma neutralios išvaizdos pakuotėje tą pačią dieną (kai kuriais atvejais per 30 minučių) arba kitą dieną, atsižvelgiant į vietą. Kai kuriose svetainėse siūlomas siuntų pristatymas į kitas Europos šalis. 2019 m. per Nyderlanduose atliktą rizikos vertinimą nustatyta, kad šioje prekyboje šiek tiek dalyvauja nusikaltėliai.

Neseniai, maždaug 2017 m., pramogų rinkoje atsirado naujovė – didesnių dujų balionų pardavimas. Jie svyruoja nuo 0,58 iki 15 kg dydžio ir atitinkamai nuo beveik 300 litrų iki šiek tiek daugiau nei 5 000 litrų dujų. Dėl to dujas vartoti tampa pigiau; be to, tai gali paskatinti platesnį jų vartojimą, taip pat dažnesnį ir ilgesnį laiką trunkantį, intensyvesnį vartojimą (1 lentelė). Didesnis dujų balionų prieinamumas taip pat gali paskatinti rinktis rizikingesnius dujų vartojimo būdus, o tai gali lemti daugiau nudegimų ir plaučių sužalojimų.

1 lentelė. Nyderlanduose mažmenininkų siūlomų azoto suboksido balionų dydžiai ir kaina. Dujų tūris apskaičiuojamas pagal 1,799 g/l dujų tankį 25 °C temperatūroje ir 1 baro slėgį (Haynes, 2014)

Dujų baliono dydis (kg)

Dujų tūris (l)

Dujų baliono kaina (EUR)

Kaina už litrą (EUR)

Oro balionų skaičius

Oro baliono kaina (EUR)

0,008

4

0,50

0,13

1

0,50

0,58

322

28

0,09

80

0,35

2

1 112

40

0,04

278

0,14

10

5 559

160

0,03

1 390

0,12

Atrodo, kad tarp vartotojų populiariausi 0,58 ir 2 kg dujų balionai. Ypač atkreiptinas dėmesys į 0,58 kg dujų balionus, kuriuose yra daugiau nei 300 litrų dujų. Jų pakanka maždaug 80 oro balionų ir tai yra 25 proc. pigiau, nei naudoti tradicines 8 gramų kasetes. Dujų balionai yra palyginti neutralios išvaizdos ir portatyvūs. Tai „viskas viename“ sprendimas, leidžiantis greitai pripildyti daug oro balionų. Ant antgalio užmaunamas oro balionas, antgalį pasukant atidaromas dujų vožtuvas ir galima išleisti reikiamą tūrį (3 pav.). Be to, kitaip nei didesni dujų balionai, 0,58 kg dujų balionai yra vienkartiniai ir mažmenininkai nereikalauja užstato, todėl jie yra patrauklesni jaunesniems vartotojams. 2022 m. mažmenininkai ėmė prekiauti panašiais vienkartiniais 2 kg dujų balionais.

3 pav. Vienkartiniai 0,58 kg azoto suboksido balionai, išmesti gatvėje. Liverpulis, Jungtinė Karalystė, 2022 m. rugsėjo mėn. Fotografuota sekmadienio rytą. Tikėtina, kad dujų balionai išmesti po vartojimo šeštadienio vakarą.

 

Disposable 0.58 kg nitrous oxide cylinders discarded in the street

 

nitrous oxide cylinder discarded in the street

Šaltinis – Michael Evans-Brown ir Harry Evans-Brown.

Prancūzijos policija neseniai pranešė apie du didelio masto konfiskavimo atvejus, susijusius su tokiais dujų balionais. 2021 m. gruodžio mėn. konfiskuota 7 tonos (3,5 mln. litrų), o 2022 m. rugpjūčio mėn. – beveik 15 tonų (7,6 mln. litrų).

Atrodo, kad bent jau Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje skatinant azoto suboksido pramoginį vartojimą didelį vaidmenį atlieka šias dujas parduodančių asmenų finansiniai interesai.

Be to, kai kuriose šalyse susiformavo neteisėtos rinkos, kuriose azoto suboksidą parduoda gatvės prekeiviai. Dujos taip pat populiarinamos ir parduodamos socialiniuose tinkluose. Kai kuriais atvejais pritaikius dujų tiekimo ribojimo priemones, tiekimas iš parduotuvių persikėlė į socialinius tinklus.

Paskirstant dujas taip pat labai svarbus socialinis dujų platinimas tarp draugų ir kituose artimuose socialiniuose tinkluose.

Pramoginiam vartojimui Europoje skirtų įkvepiamųjų azoto suboksido produktų saugumas ir kokybė dar nebuvo vertinami. Dažniausiai pardavėjai naudoja maistui ruošti skirtus produktus. Į pramoginę rinką tiekiantys asmenys nurodo, kad tai yra „maistinės“ arba „medicininės“ klasės produktai, nors šie teiginiai nėra patikrinti. Maistinės klasės azoto suboksidas nėra skirtas kvėpuoti. Pažymima, jog gali kilti problemų dėl to, kad gaminant kasetes kaip dengiamoji medžiaga arba tepalai gali būti naudojama alyva. Taip pat gali kilti rizika, kad išlaužiant kasetę išlūš metalo dalelių ir jas bus galima įkvėpti. Iki šiol apie tokius sužalojimus nepranešta.

COVID-19 pandemija

COVID-19 pandemijos poveikis azoto suboksido vartojimui neaiškus. Dėl judėjimo suvaržymų uždarius naktinių pasilinksminimų vietas, kai kurie šiose vietose besilankantys asmenys galbūt jo vartojo mažiau. Kita vertus, atrodo, kad kai kurie vartotojai azoto suboksidą ėmė dažniau vartoti namuose. Viena iš galimų to priežasčių – neteisėtos narkotikų rinkos sutrikdymas, taip pat nuobodulys, nerimas ir pandemijos metu patirtas stresas. Tai gali būti susiję su tuo, kad jo paprasta gauti iš fizinių parduotuvių ir internetinių tiekėjų. Paaiškėjo, kad išlaikant arba didinant vartojimą kai kuriais atvejais svarbų vaidmenį, nepaisant judėjimo suvaržymo priemonių, atliko pristatymas į namus. Prancūzijos apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurų ataskaitoje pažymima, kad 2020 m. dauguma iš 134 atvejų buvo susiję su vartojimu per pirmąjį judėjimo suvaržymo laikotarpį, nes dujų buvo lengva įsigyti ir jas pristatyti.

Farmakologija

Azoto suboksido poveikis sudėtingas ir ne iki galo suprantamas. Dujos paveikia kelis centrinės nervų sistemos (galvos ir stuburo smegenų) tinklus, pavyzdžiui, tuos, kurie reguliuoja skausmą, suvokimą, nerimą, nuotaiką ir emocijas, elgesį ir atpildą. Tai, be kita ko, glutamato, opioidų, noradrenalino ir gama amino sviesto rūgšties (GABA) neuromediatoriai. Svarbu tai, kad pramogai vartojant azoto suboksidą tam tikras poveikis pasireiškia dėl hipoksijos, kurią sukelia dujų įkvėpimas ir deguonies išstūmimas, kitaip nei vartojant medicininį azoto suboksidą, kuris visada vartojamas kaip mišinys su deguonimi. Žmogaus organizmas nepasisavina (neskaido) azoto suboksido ir į plaučius jis patenka nepakitęs.

Atrodo, kad daugelis pagrindinių azoto suboksido vartojimo padarinių, kaip antai analgezija, nejautra, disociacija, taip pat atpildas ir poveikis elgesiui, trukdo veikti N-metil-D-aspartato (NMDA) glutamato receptoriui. Šis receptorius dalyvauja daugelyje procesų, kurie keičia pojūčius ir skausmo, euforijos ir apskritai disociatyviųjų anestetikų poveikio suvokimą.

Manoma, kad skausmo malšinamasis azoto suboksido poveikis taip pat susijęs su opioidų sistema, įskaitant endorfinus. Dujos sukelia jų išsiskyrimą tam tikrose galvos smegenų srityse, o tai aktyvina kitus neuromediatorių kelius, įskaitant noradrenaliną, – manoma, kad dėl to sumažėja iš kūno skleidžiamų pranešimų apie skausmą priėmimas.

Anksiolitinis azoto suboksido poveikis kai kuriais aspektais panašus į benzodiazepinų sukeliamą poveikį ir tikėtina, kad jis pasireiškia gama aminobutano rūgšties A (GABAA) tipo receptoriaus aktyvinimu per benzodiazepiną surišančią vietą, o tai slopina daugelį galvos smegenų dalių.

Piktnaudžiavimo azoto suboksidu ir priklausomybės nuo jo potencialas nėra pakankamai suprantamas. Dujos turi sustiprinamųjų savybių, dėl kurių gali būti blokuojamas NMDA receptorius. Kai kurie vartotojai dujas vartoja dažnai ir intensyviai, o tai atitinka priklausomybės nuo medžiagos ir su medžiagų vartojimu susijusių sutrikimų kriterijus. Nors mechanizmai suprantami ne iki galo, kai kuriems vartotojams gali išsivystyti priklausomybė nuo narkotikų ir kilti problemų dėl jų vartojimo. Kaip pakartotinio vartojimo per tą patį seansą priežastis dažnai nurodomas trumpalaikis dujų poveikis.

Teisėto naudojimo būdai

Azoto suboksidas yra įvairiai naudojamas medicinoje, pramonėje, komerciniais ir moksliniais tikslais. Medicinoje jis plačiai naudojamas kaip analgetikas ir anestetikas. Šios dujos klasifikuojamos kaip disociatyvusis anestetikas, o Pasaulio sveikatos organizacija jas priskiria prie svarbiausių vaistų. Tai yra receptinis vaistas, vartojamas įkvepiant. Azoto suboksidas, sumaišytas su deguonimi, naudojamas skausmui malšinti trumpą laiką ir nerimui mažinti gimdymo metu, per dantų gydymo procedūras, skubiai gydant traumas ir mirštančiųjų priežiūrai. Jis taip pat naudojamas kaip chirurginis anestetikas.

Be to, azoto suboksidas plačiai naudojamas kaip maisto priedas, ypač kaip aerozolinis propelentas plaktai grietinėlei gaminti. Jis taip pat naudojamas kaip šaldalas, nuotėkio aptikimo medžiaga, oksidatorius, cheminis reagentas, puslaidininkių gamyboje, elektros, elektroninės ir optinės įrangos gamyboje ir kaip degalų priedas automobilių lenktynėse.

Su aplinkosauga susijusios problemos

Paaiškėjo, kad tam tikrose vietovėse kyla problemų dėl naudotų kasečių, oro balionų ir dujų balionų virtimo šiukšlėmis. Kasetės ir dujų balionai yra plieniniai, juos galima perdirbti. Jeigu panaudoti dujų balionai išmetami į bendrąsias atliekas, atliekas tvarkant kyla sprogimo rizika. Išmesti dujų balionai aplinkoje skyla lėtai. Juos prariję laukiniai gyvūnai gali uždusti.

Azoto suboksidas yra stiprios šiltnamio efektą sukeliančios dujos: 300 kartų galingesnės nei anglies dioksidas. Be to, jis yra pagrindinė ozono sluoksnio ardymo priežastis. Dėl žmogaus veiklos, kuria skatinama dujų gamyba, ypač didelio masto ūkininkavimo naudojant sintetines trąšas ir galvijų auginimo, pasaulyje didėja į aplinką išmetamų dujų kiekis. Azoto suboksidas yra trečia pagal svarbą šiltnamio efektą sukeliančių dujų rūšis po anglies dioksido ir metano. Šiuo metu apie dažnesnio pramoginio vartojimo poveikį aplinkai nėra žinoma. Nors, palyginti su kitais šaltiniais, azoto suboksido poveikis aplinkai yra nedidelis, nes jis iš plaučių į atmosferą iškvepiamas nepakitęs, jo poveikį aplinkai reikia ištirti.

Atsakomosios priemonės

Šioje paskutinėje dalyje nagrinėjamos tam tikros atsakomosios priemonės, kurių imtasi siekiant sumažinti azoto suboksido prieinamumą, vartojimą ir keliamą žalą.

Medžiagos vartojimas naujoje geografinėje vietovėje arba naujose vartotojų grupėse visada kelia susirūpinimą dėl visuomenės sveikatos. Taip yra todėl, kad gyventojai turės mažai arba visai neturės su jos poveikiu ir vartojimo būdais susijusios patirties. Panašiai nerimaujama dėl naujų medžiagos vartojimo būdų, naujų produktų ir naujų vartojimo metodų. Kai kurie rizikos veiksniai gali būti žinomi, kai kurie – nežinomi, o kai kurie – nesuprantami, kol nepadidės žmonių, kuriems medžiaga daro poveikį, skaičius. Visi šie aspektai taikytini ir azoto suboksido pramoginio vartojimo didėjimui kai kuriose Europos dalyse, ypač nuo 2017 m.

Kuriant ir įgyvendinant atsakomąsias priemones dėl azoto suboksido, tiek ES, tiek nacionaliniu, tiek vietos ar individualiu lygmeniu numatyti trys pagrindiniai etapai:

  1. Spręstinų problemų pobūdžio nustatymas
  2. Galimai veiksmingų intervencinių priemonių atrinkimas šioms problemoms spręsti
  3. Šių intervencinių priemonių įgyvendinimas ir jų poveikio stebėjimas ir vertinimas

Bendros informacijos apie šiuos etapus ir patarimų, kaip parengti, nustatyti ir įgyvendinti veiksmingas atsakomąsias priemones, galima rasti EMCDDA leidinyje: Kovos su narkotikais atsakomosios priemonės sveikatos ir socialinėse srityse. Europos vadovas.

Azoto suboksidą galima laikyti nauja psichoaktyviąja medžiaga. Vis dėlto dėl plačiai paplitusio teisėto šios medžiagos naudojimo ir prieinamumo ją stebėti per ankstyvojo perspėjimo sistemą yra sudėtinga. Be to, dėl jos vartojimo kaip vaisto negalima atlikti rizikos vertinimo ES lygmeniu. Europos lygmens rekomendacijų dėl atsakomųjų priemonių nėra.

Šalys, kuriose kyla su azoto suboksidu susijusių problemų, paprastai sugriežtina stebėseną, kad geriau suprastų problemos pobūdį ir riziką. Tai apima paplitimo ir vartojimo bendrojoje populiacijoje ir „rizikos grupei“ priklausančiose vartotojų grupėse, taip pat jų perspektyvų tyrimą. Be to, atliekami rinkų ir žalos tyrimai.

Kai kuriais atvejais siekiant pagrįsti tokias atsakomąsias priemones, kurios, tikėtina, būtų veiksmingiausios, atliekamas oficialus rizikos vertinimas, siekiant nustatyti, aprašyti ir įvertinti azoto suboksido keliamą riziką visuomenės sveikatai ir socialinę riziką. Be to, siekiant informuoti apie būtinybę keisti esamą požiūrį ir nustatyti papildomas atsakomąsias priemones, nuolat stebima padėtis ir vertinamos atsakomosios priemonės.

Gali prireikti kurti arba pritaikyti stebėsenos sistemas, įskaitant ankstyvojo perspėjimo sistemas, kad būtų galima stebėti azoto suboksido vartojimą ir žalą. Gali tekti parengti standartizuotas atvejų apibrėžtis ir klasifikavimo sistemas. Taip pat reikalingas geresnis klinikinis kodavimas. Tai leidžia geriau diagnozuoti ir gydyti šią problemą, taip pat ją geriau suprasti ir įvertinti kiekybiškai. Be to, tai leidžia palyginti vienu metu arba tam tikroje vietoje nustatytų atvejų skaičių arba įvykių dažnį su kitu metu arba kitoje vietoje nustatytų atvejų skaičiumi arba dažniu.

Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurai, ligoninių skubiosios pagalbos skyriai, specializuoti neurologijos ir nudegimų centrai, policija – visi jie atlieka svarbų vaidmenį nustatant ir stebint azoto suboksido žalos didėjimą ir reaguojant į jį. Svarbios ir informavimo, darbo su žmonėmis gatvėje agentūros ir narkotikų prevencijos ir žalos mažinimo paslaugos. Darbas su šiomis agentūromis ir azoto suboksidą vartojančiais žmonėmis padeda suprasti jo vartojimą ir žalą, taip pat – kurti veiksmingas atsakomąsias priemones.

Svarbu pripažinti, kad didžioji dauguma žmonių azoto suboksido nevartoja. Tie, kurie tai daro, paprastai vartoja palyginti nedidelius kiekius ir nedažnai. Vartojimas taip pat gali gerokai skirtis pačioje šalyje. Azoto suboksidą daugiausia vartoja jaunimas, įskaitant paauglius. Svarbu vengti normalizuoti šį reiškinį ir nesąmoningai skatinti jo vartojimą. Todėl reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti tikslines ir su aplinka susijusias intervencines priemones, o ne vykdyti bendro pobūdžio informavimo ar įspėjimo kampanijas.

Tikslingai propaguojant sveikatą, įskaitant informavimą apie riziką, turėtų būti laiku pateikiama aiški, patikima ir nuosekli įrodymais pagrįsta informacija, kad būtų didinamas informuotumas, supratimas ir galima imtis praktinių veiksmų. Tai, be kita ko, gali būti bendravimas su vartotojais, tėvais ir globėjais; informacija turėtų būti gaunama iš patikimų šaltinių.

Paprastos, įrodymais pagrįstos žalos mažinimo rekomendacijos gali padėti užkirsti kelią tiek dažnam nepageidaujamam poveikiui, tiek su azoto suboksidu susijusiai rimtesnei rizikai. Jos taip pat gali būti naudojamos siekiant informuoti žmones, ką daryti blogiausiu atveju ir kaip gauti papildomos informacijos ir pagalbos. Esamuose ištekliuose paprastai:

  • paaiškinama, kas yra dujos, kaip jos naudojamos, koks jų poveikis, nepageidaujamas poveikis ir kita rizika;
  • paaiškinama, kodėl įkvepiant iš oro baliono, o ne iš kasetės ar dujų baliono sumažėja nudegimų, plaučių sužalojimų ir uždusimo rizika;
  • patariama, kad žmonės, prieš įkvėpdami dujų, atsisėstų saugioje aplinkoje, nes tai padeda išvengti sužalojimų per kritimą, kurį sukelia alpulys arba koordinavimo ir pusiausvyros praradimas, kol jie yra apsvaigę;
  • atkreipiamas dėmesys į pavojus, kurie kyla apsvaigus vairuojant, važiuojant dviračiu arba motoroleriu. Taip pat gali reikėti įvardyti problemą, susijusią su akivaizdžiu suvokimu, kad vartojant dujas galima saugiai vairuoti;
  • atkreipiamas dėmesys į pavojus, kurių kyla tuo pat metu vartojant kitus narkotikus, įskaitant alkoholį;
  • paaiškinama, kodėl reikia skubios medicinos pagalbos dėl nudegimų;
  • atkreipiamas dėmesys į lėtinio toksiškumo riziką, kylančią dėl dažno ir intensyvaus narkotikų vartojimo; ypač svarbu pabrėžti tai, kad svarbu nustatyti ankstyvuosius nervų pažeidimo požymius ir poreikį kuo greičiau gauti medicininę priežiūrą;
  • patariama, ką daryti blogiausiu atveju;
  • žmonės nukreipiami, kad gautų daugiau informacijos, gydymą ir paslaugų.

Be to, gali reikėti didinti sveikatos priežiūros specialistų, narkomanijos srityje dirbančių asmenų, socialinių darbuotojų ir policijos pareigūnų informuotumą apie šią problemą ir jos suvokimą, taip pat parengti įrodymais pagrįstą mokymo medžiagą.

Imantis bet kokių atsakomųjų priemonių dėl azoto suboksido, būtina atsižvelgti į plačiai paplitusį teisėtą dujų naudojimą pramonėje, sveikatos priežiūros srityje ir tarp vartotojų. Šiuo metu tokių naudojimo atvejų alternatyvų, palyginti su dujomis, yra nedaug, jei iš viso yra. Šiems partneriams teks išmanyti šį klausimą, dalyvauti diskusijose ir konsultuotis.

Kai kuriose šalyse azoto suboksido prieinamumas vartotojams apribotas. Nors tokiomis priemonėmis gali būti ribojamas prieinamumas ir vartojimas, būtina atidžiai stebėti šių priemonių poveikį, siekiant įvertinti jų veiksmingumą ir išvengti nenumatytų neigiamų pasekmių rizikos.

Imamasi šių atsakomųjų priemonių:

  • ribojamas didžiausias vienu metu leidžiamų tiekti kasečių skaičius;
  • pardavimas ribojamas pagal amžių, paprastai leidžiama parduoti asmenims nuo 18 metų. Reikalaujama patalpose pateikti pranešimą, kuriame išsamiai nurodoma, kad parduodant jaunesniems mažiau nei 18 metų amžiaus asmenims daromas pažeidimas. reikalaujama, kad amžius būtų tikrinamas ir fizinėse, ir internetinėse parduotuvėse;
  • ribojamas azoto suboksido produktų pardavimas naktį (pvz., nuo 22 iki 5 val.). Tai gali būti taikoma ir prekybai internetu;
  • užkertamas kelias tam, kad azoto suboksido produktai būtų matomi ar prieinami visuomenei mažmeninėse parduotuvėse;
  • draudžiama azoto suboksidą parduoti barams ir klubams. Be to, juo draudžiama prekiauti parduotuvėse, kuriose parduodamas alkoholis, tabako gaminiai ar elektroninės cigaretės;
  • reikalaujama, kad azoto suboksido produktai būtų paženklinti įspėjamosiomis etiketėmis; Prie jų priskiriamos 8 gramų kasetės, dažniausias šių dujų šaltinis. Įspėjimuose taip pat gali būti nurodomi apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurų kontaktiniai duomenys;
  • reikalaujama registruoti pardavimo duomenis, kad būtų galima patikrinti, ar pardavimas vykdomas teisėtai;
  • uždraudžiama prekiauti išlaužikliais ir oro balionais, jeigu jie skirti naudoti su azotu;
  • griežtinami teisės aktai, susiję su saugiu azoto suboksido gabenimu ir laikymu.

Kai kuriais atvejais galiojantys teisės aktai ir savanoriškos priemonės gali padėti sumažinti dujų prieinamumą ir žalingą jų vartojimą pramogai.

Tai gali būti ES ir nacionalinės teisės aktai, pvz., REACH ir CLP reglamentai, kuriuose reikalaujama tinkamai ženklinti ir pakuoti azoto suboksido produktus, įskaitant jų keliamus pavojus. Tai taip pat gali būti maisto priedus reglamentuojantys teisės aktai ir vartotojų apsaugos bei produktų saugos teisės aktai. Vaistai, kurių sudėtyje yra azoto suboksido, atskirai reglamentuojami vaistų teisės aktais ir priskiriami tik receptiniams vaistams.

Pramoginis vartojimas daugiausia susijęs su 8 gramų kasetėmis. Paprastai jos siejamos su palyginti nedideliu vartojimo lygiu ir ribota žala. Apribojus šių kasečių prieinamumą, vartotojai gali pereiti prie didesnių dujų balionų. O dažnesnis ir intensyvesnis vartojimas gali kelti didesnę žalą, nudegimų, taip pat uždusimo pavojų. Ši galimybė padidėja dėl neseniai pramogų rinkoje atsiradusių didesnių vienkartinių dujų balionų. Todėl kai kurios šalys apribojo dujų balionų pardavimą vartotojams. Kartu taip pat imtasi priemonių, kad būtų užkirstas kelias neteisėtai prekybai dujų balionais ir jų vagystėms teisėtoje tiekimo grandinėje, taip pat sveikatos priežiūros įstaigose ir kitose vietose, kaip antai restoranuose.

Be to, reikėtų atsižvelgti į tikimybę kad vietoj šių dujų gali būti pradedami vartoti žalingesni narkotikai, įskaitant tuos, kurių šiai amžiaus grupei, ypač paaugliams, lengviau gauti. Tai gali būti dezodorantai, purškiamieji dažai ar kiti lakiųjų medžiagų šaltiniai.

Imantis atsakomųjų priemonių, taip pat reikėtų apsvarstyti, kaip kai kurie mažmenininkai šiuo metu naudojasi galiojančiais teisės aktais (jų spragomis). Praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje konkreti problema buvo dujų pardavimas prisidengiant tuo, kad jos naudojamos plaktai grietinėlei gaminti.

Atrodo, kad Jungtinėje Karalystėje draudimas azoto suboksidą parduoti pramoginiam vartojimui neturėjo poveikio jo paplitimui – vartojimas beveik dešimtmetį nekito arba net augo. Neseniai, panašiai kaip kitose šalyse, pramogų rinkoje taip pat imta prekiauti didesniais dujų balionais, pvz., 0,58 kg dujų balionais.

Kai kuriose šalyse pramoginio azoto suboksido rinka yra pelninga. Tai, regis, atlieka svarbų vaidmenį didinant jo prieinamumą ir tokias „inovacijas“, kaip didesni dujų balionai.

Apribojus pasiūlą galbūt įsitrauktų ir nusikalstamos organizacijos. Dėl to gali padaugėti vagysčių ir padidėti nukreipimo iš teisėtos tiekimo grandinės atvejų. Dėl šios priežasties azoto suboksidas taip pat gali būti pradedamas gaminti namuose arba neteisėtai. Internete vaizduojami metodai, įskaitant „pasidaryk pats“ vaizdo įrašus, kelia didelę sprogimo ir taršos azoto suboksidais, sukeliančios toksinį poveikį plaučiams ir galinčią kelti grėsmę gyvybei, riziką.

Daugelis ilgalaikių azoto suboksido padarinių yra susiję su negrįžtamu vitamino B12 inaktyvavimu. Daugiau žmonių, ypač jaunimo, renkasi vegetariškus ir veganiškus maisto produktus, kuriuose šio vitamino nėra daug. Kai vitamino kiekis per mažas, didėja lėtinio toksiškumo, ypač nervų pažeidimo, rizika. Dėl šios priežasties gali reikėti įvertinti vitamino B12 stoką šioje grupėje ir lėtinio toksiškumo riziką. Atrodo, kad vitamino B12 vartojimas nesiliaujant vartoti azoto suboksido nesustabdo lėtinio toksiškumo.

Paaiškėjo, kad tam tikrose vietovėse kyla problemų dėl naudotų kasečių, oro balionų ir dujų balionų virtimo šiukšlėmis. Svarbu tai, kad kanistrai ir dujų balionai gaminami iš plieno, kurį galima perdirbti, nors plienas yra perdirbamas ne visose vietose. Yra faktiniais duomenimis grindžiamų intervencinių priemonių, kuriomis siekiama mažinti šiukšlinimą, nors reikės įvertinti, kaip jos taikomos šiukšlinimui dėl azoto suboksido. Be kitų veiksnių, padėti gali intervencinės priemonės, kuriomis skatinamas atsakomybės bendruomenei jausmas.

Galiausiai mūsų supratimas apie vartojimą, žalą ir veiksmingas atsakomąsias priemones yra ribotas iš dalies dėl to, kad toks pramoginio vartojimo lygis yra palyginti naujas. Būtini moksliniai tyrimai tokiose srityse kaip epidemiologija, tiekimas, farmakologija, toksikologija, taip pat gydymo ir reagavimo priemonių veiksmingumas.

Kiti ištekliai

Šaltinių lentelės

1 paveikslo šaltinio lentelė: Pranešimų, susijusių su didele žala dėl azoto suboksido vartojimo, skaičius duomenų bazėje „PubMed“ 1978–2022 m. (rugpjūčio mėn.). Įtakos šiam padidėjimui galėjo turėti didesnis informuotumas apie lėtinę azoto suboksido žalą
Metai Pranešimų apie atvejus skaičius
1978 5
1979 2
1980 1
1981 1
1982 2
1983 3
1984 1
1985 1
1986 1
1988 3
1989 1
1991 1
1992 1
1995 1
1996 1
1997 2
1998 2
2000 1
2001 2
2003 2
2004 2
2005 1
2006 2
2007 5
2008 1
2009 1
2010 3
2011 6
2012 3
2013 6
2014 4
2015 6
2016 5
2017 8
2018 15
2019 17
2020 22
2021 29
2022 15
Top